Čia rasite viską, ką norite sužinoti apie neaustinius audinius

Neaustiniai audiniai tapo svarbia medžiaga daugelyje pramonės šakų – nuo ​​sveikatos priežiūros iki statybos. Sąvoka „neaustinė medžiaga“ reiškia tekstilės medžiagą, pagamintą be audimo ar mezgimo procesų. Vietoj to, pluoštai sujungiami mechaniniais, cheminiais ar terminiais procesais, sukuriant universalią ir patvarią medžiagą.

Štai turinys:

• Neaustinių audinių kilmė
• Įvairių rūšių neaustinių medžiagų savybės ir privalumai
• Neaustinių audinių vaidmuo ir taikymo scenarijai įvairiose pramonės šakose
• Ateities neaustinių audinių plėtros kryptis

Neaustinių audinių kilmė

Neaustinių audinių ištakos siekia XX amžiaus pradžią, kai buvo sukurti pramoniniai veltinio gamybos procesai. Veltinis yra neaustinis audinys, pagamintas iš gyvūnų kailio, ir tuo metu jis dažniausiai buvo naudojamas kaip medžiaga kepurėms, avalynei ir drabužiams. Šeštajame dešimtmetyje buvo sukurti nauji metodai, skirti gaminti neaustinius audinius iš sintetinių pluoštų, tokių kaip poliesteris, polipropilenas ir nailonas. Nuo tada neaustiniai audiniai virto įvairiomis medžiagomis, pasižyminčiomis unikaliomis savybėmis ir privalumais.

Įvairių rūšių neaustinių medžiagų savybės ir privalumai

Neaustiniai audiniai gali būti gaminami iš įvairių medžiagų, įskaitant natūralų pluoštą, sintetinį pluoštą ir abiejų mišinius. Kiekvienas neaustinės medžiagos tipas turi skirtingas savybes ir privalumus, todėl tinka įvairioms reikmėms.

1. Spunbond neaustinės medžiagos: Spunbond neaustinės medžiagos yra pagamintos iš ilgų ištisinių poliesterio arba polipropileno gijų. Jie žinomi dėl didelio stiprumo, ilgaamžiškumo ir atsparumo skysčiams bei dilimui. Spunbond neaustinės medžiagos dažniausiai naudojamos geotekstilei, stogų dangoms ir automobiliams.

2. Lydytos neaustinės medžiagos: Lydytos neaustinės medžiagos yra pagamintos iš mikropluošto, kuris susukamas ir pučiamas karštu oru, kad būtų sukurtas tarpusavyje sujungtų pluoštų tinklas. Jie pasižymi puikiomis filtravimo savybėmis, todėl puikiai tinka oro ir skysčių filtravimui.

3. Adatos perforuojamos neaustinės medžiagos: adatų perforavimo neaustinės medžiagos gaminamos mechaniškai sujungiant pluoštus, naudojant adatų seriją. Jie turi gerą stiprumą, atsparumą dilimui ir puikiai praleidžia orą. Adatų perforavimo neaustinės medžiagos dažnai naudojamos filtruojant, izoliuojant ir gaminant drabužius.

4. Drėgniu būdu klojami neaustiniai audiniai: šlapiu būdu klojami neaustiniai audiniai gaminami išsklaidant pluoštus vandenyje ir formuojant juos į juostą naudojant šlapio formavimo procesą. Jie turi gerą sugeriamumą, minkštumą ir puikiai formuojasi. Šlapiu būdu klojamos neaustinės medžiagos dažniausiai naudojamos higienos, medicinos ir šluostymo reikmėms.

Neaustinių audinių vaidmuo ir taikymo scenarijai įvairiose pramonės šakose

Neaustiniai audiniai tapo svarbia medžiaga įvairiose pramonės šakose, įskaitant sveikatos priežiūrą, automobilių pramonę, statybą ir žemės ūkį. Sveikatos priežiūros pramonėje neaustiniai audiniai naudojami vienkartinėse medicinos priemonėse, tokiose kaip chirurginiai chalatai, kaukės ir užuolaidos. Jie taip pat naudojami žaizdų tvarsčiams ir tvarsčiams, taip pat higienos gaminiams, pvz., sauskelnėms ir moteriškoms higienos priemonėms.

Automobilių pramonėje neaustiniai audiniai naudojami automobilių salonų gamyboje, pavyzdžiui, apmušalai, bagažinės įdėklai, durų plokštės. Jie taip pat naudojami automobilių filtruose ir garsą slopinančiose medžiagose. Statybos pramonėje neaustiniai audiniai naudojami stogų dangoms, sienų dangoms, geotekstilei dirvožemio stabilizavimui ir erozijos kontrolei.

Ateities neaustinių audinių plėtros kryptis

Tikimasi, kad neaustinių audinių ateitis bus sutelkta į biologinį skaidumą ir tvarumą. Kadangi susirūpinimas dėl aplinkos ir toliau auga, didėja neaustinių audinių, kurie yra biologiškai skaidūs ir kompostuojami, paklausa. Siekiant patenkinti šį poreikį, kuriamos naujos medžiagos, pavyzdžiui, biologiškai skaidus plastikas, pagamintas iš atsinaujinančių šaltinių.

Kita plėtros sritis – nanotechnologijų naudojimas neaustinių audinių savybėms pagerinti.

Nanotechnologijos yra mokslas apie manipuliavimą medžiaga atominiu, molekuliniu ir supramolekuliniu mastu. Tai apima medžiagų tyrimą ir taikymą nanoskalėje, kurios dydis yra nuo 1 iki 100 nanometrų. Nanotechnologijos gali sukelti revoliuciją daugelyje sričių, įskaitant tekstilės pramonę, pagerindamos neaustinių audinių našumą.

Yra keletas būdų, kaip nanotechnologijos gali būti naudojamos neaustinių audinių veiksmingumui pagerinti. Vienas iš svarbiausių nanotechnologijų naudojimo neaustinėse medžiagose pranašumų yra tai, kad ji gali pagerinti audinio stiprumą ir ilgaamžiškumą. Tai pasiekiama į neaustinius pluoštus pridedant nanodalelių, kurios sustiprina jų struktūrą ir padidina atsparumą dilimui.

Kitas būdas, kuriuo nanotechnologijos gali pagerinti neaustinių audinių veikimą, yra pagerinti jų barjerines savybes. Neaustiniai audiniai dažnai naudojami kaip barjerinė medžiaga, apsauganti nuo skysčių, dujų ir dalelių. Nanodalelės gali būti dedamos į pluoštus, kad būtų sukurtas efektyvesnis barjeras, sumažinant tarpų tarp pluoštų dydį ir padidinant jų paviršiaus plotą.

Nanotechnologijos taip pat gali būti naudojamos neaustiniams audiniams suteikti funkcionalumo, į pluoštą įtraukiant specifinių savybių turinčių nanodalelių. Pavyzdžiui, į pluoštus galima pridėti nanodalelių, kad būtų sukurti antimikrobiniai, atsparūs UV spinduliams arba antipirenai audiniai. Šios savybės gali būti ypač naudingos medicinoje, kur neaustiniai audiniai naudojami chirurginiuose chalatuose ir portjeruose.

Kita sritis, kurioje nanotechnologijos gali pagerinti neaustinių audinių veikimą, yra filtravimo sritis. Neaustiniai audiniai dažnai naudojami oro ir skysčių filtravimui, kur jų gebėjimas sugauti daleles yra labai svarbus. Pridedant nanodalelių į pluoštus, galima pagerinti neaustinių audinių filtravimo efektyvumą, sukuriant efektyvesnę dalelių barjerą.

Nanotechnologijos gali būti naudojamos ne tik gerinant neaustinių audinių veikimą, bet ir siekiant sumažinti jų poveikį aplinkai. Vienas iš iššūkių, susijusių su neaustiniais audiniais, yra tai, kad jie dažnai gaminami iš sintetinių pluoštų, kurie nėra biologiškai skaidūs. Naudojant nanotechnologijas, iš natūralių medžiagų, tokių kaip celiuliozė ar krakmolas, galima sukurti neaustinius audinius, kurie yra biologiškai skaidūs ir tvaresni.

Apibendrinant galima pasakyti, kad nanotechnologijos gali daugeliu atžvilgių pagerinti neaustinių audinių veikimą, pagerindamos jų stiprumą, ilgaamžiškumą, barjerines savybes, funkcionalumą ir tvarumą. Kadangi šios srities moksliniai tyrimai ir toliau vystosi, tikėtina, kad atsiras naujų pritaikymų ir naujovių, todėl neaustiniai audiniai taps dar universalesni ir vertingesni įvairiose pramonės šakose.

Jei norite įsigyti aukščiau išvardintus Aukštos kokybės neaustinius audinius, kuo greičiau sužinokite apie mūsų įmonę.Ji yra TOPMED!Čia yra kontaktinė informacija.Visada laukiame jūsų apsilankymo.Tel: +86 27 8786 1070.